Žalia Šaka

Skautai ir skautės

„Duoti be išskaičiavimo, kovoti nebijant žaizdų, dirbti be poilsio, nesitikėti jokio atlygio.“

Skautybė visų pirma sugalvota 12-17 metų jaunuoliams. Jau pirmajame skautų sąskrydyje tarp tūkstančio berniukų dalyvavo ir mergaitės, vilkinčios uniformas. Jas pamatęs, Baden Powell′is nustebęs paklausė, kas jos tokios, mergaitės sušuko: „Mes – skautės“. Tada B.P. paprašė savo sesers Agnės tapti skaučių globėja.

Europos skautės ir skautai skautauja atskirai. Skaučių seserija nėra skautų brolijos imitacija. Įstatai, ugdymo metodai, ir įžodis iš esmės nesiskiria nuo skautų, tačiau užsiėmimai yra labiau pritaikyti mergaitėms. Europos Skautų Federacija prieštarauja mišrių vienetų sudarymui. Skautybės tikslas – berniukus ugdyti vyrais, mergaites – moterimis. Reikia pripažinti skirtumus, pašaukimų ypatybes ir jų nemaišyti, o ugdyti kiekvieno galias atskirai.

Skautė ar skautas visų pirma priklauso patruliui, už kurį atsakingas patrulio vadas. 3 ar 4 patruliai sudaro būrį, kuriam vadovauja būrio vadas, keli padėjėjai ir dvasios vadovas – religinis patarėjas.

Skautybė visų pirma yra žaidimas. Žaisti – vadinasi, dainuoti lietui lyjant. Aprišti koją, pastatyti tiltelį, stebėti saulėlydį, atrasti, kas žmoguje gražiausia.

Žaisti – reiškia laikytis skautų įstatų.

Tikru skautu tampi davęs įžodį. Tačiau įžodis – dar ne pabaiga, greičiau – visko pradžia. Jei tampi skautu, negauni diplomo ar atlyginimo. Tu pasirenki gyvenimo kelią: stengiesi ir mokaisi tarnauti.

Būti skautu nėra lengva ir taip niekada nebus.

Būti skautu nereiškia būti senamadiškam, atsilikusiam nuo gyvenimo. Atvirkščiai – skautas visada turi stengtis būti „priekyje“: neišsigąsti sunkumų, nepasiduoti masinei madai ir nuotaikoms.

Kol yra įsipareigojimų, kuriuos reikia prisiimti, gyvybių, kurias reikia saugoti ir apginti, vargšų, kuriems reikia tarnauti, skurdo, su kuriuo reikia kovoti, žmonių, kurie trokšta meilės, skautai visada turės ką veikti.