Krikščionybė

Kartu su Dievu

Mes gerbiame visas pasaulyje veikiančias organizacijas, tačiau Europos skautai jaučia, kad yra pašaukti būti šventumo įrankiu ir siekia, kad Evangelijos šviesa nušviestų įžodį, įstatus, šūkį bei principus. Mes įsitikinę, kad Evangelijos šviesa viską apgaubia ir išgrynina. Kristus “atveria akis ir parodo, koks yra žmogus, moko pažinti tikrą pašaukimą.”

Tik per Kristų “žmogus atranda didybę, orumą”. Galima sakyti, kad B.P. suformuotos skautiškos vertybės, paminėtos įstatuose, bendruose visiems pasaulio skautams, tik per Jėzų įgyja tikrą prasmę. Todėl Europos skautai siekia prisidėti prie skautiškų vertybių realizavimo ir su džiaugsmu prisimena Jono Pauliaus II žodžius, pasakytus 1994 metų rugpjūčio 3 dieną Romoje,  Šv.Petro bazilikoje: “ jei norite gyventi pagal skautų įstatus- patrauklaus ir tiesaus gyvenimo taisykles, suvokdami visą svarbą, būkite aktyvūs Bažnyčios nariai ir priimkite sakramentus”.

Nariai – krikščionys

Nors į organizaciją gali būti priimami berniukai ir mergaitės, neapsisprendę dėl savo tikėjimo, tačiau niekas negali duoti skautiško įžodžio, jei yra nekrikštytas ar bent nesiruošia krikštui. Nes įžodis įpareigoja tarnauti Dievui, Bažnyčiai, Europai. Tarnauti Bažnyčiai, reiškia, per krikštą tapti jos nariu.

B.P. buvo įsitikinęs, kad jaunimą reikia mokyti “krikščionių tikėjimą praktikuoti kiekvieną dieną, ne tik sekmadienį.” Skautas privalo būti krikščioniu kiekvieną valandą, kiekvieną gyvenimo akimirką.” B.P. krikščionybė yra praktika, nes yra neatskiriama nuo gyvenimo. Jis manė, kad tikėjimas ir skautybė vienas kitą papildo bei stiprina ir jog krikščionybės sąvoka apie žmogų yra skautybės pagrindas ir siela. Skautybė per tarnystę ir veiklą įveda tikėjimą į gyvenimą. Atsižvelgus į tai, kas sudaro integruotą jaunimo ugdymą, tradiciniame skautiškame ugdymo metode negalima išskirti “skautiškos praktinės veiklos” ir “dvasingumo”.